kankliuoti — kankliúoti vksm. Kañklėmis kankliuoju jaũ antri̇̀ mẽtai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įkankliuoti — intr. 1. Š įstengti kankliuoti. 2. rš kankliuojant įeiti, įsigauti kur nors. kankliuoti; apkankliuoti; įkankliuoti; nukankliuoti; pakankliuoti; prikankliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkankliuoti — tr. Kp šnek. apmušti, apkulti: Paėmęs rykštę, kad apkankliuosiu tave, tai daugiau to nebedarysi! J. Kad apkankliuosiu, tai net staugsi! Km. kankliuoti; apkankliuoti; įkankliuoti; nukankliuoti; pakankliuoti; prikankliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
kankliauti — kankliauti, iauja, iavo intr, N, [K] kankliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
kanklinti — kañklinti, ina, ino žr. kankliuoti 1: Vaidalotai sustoję sutartines giedojo ir kanklėmis kanklino prš. Jautriąsias stygas kanklindamas, poetas stipriai jaudino publiką Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
nukankliuoti — tr. šnek. nuperti kailį, apmušti: Boba senį nukankliãvo Pnd. kankliuoti; apkankliuoti; įkankliuoti; nukankliuoti; pakankliuoti; prikankliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakankliuoti — 1. intr. kanklėmis paskambinti: Aš jum dailiai pakankliuosiu Plv. 2. tr. šnek. pamušti, pakulti: Aš jo sūnų truptį pakankliavau Šmn. Pakankliuok pakankliuok ir paleisk! Rk. kankliuoti; apkankliuoti; įkankliuoti; nukankl … Dictionary of the Lithuanian Language
prikankliuoti — tr. šnek. primušti, prikulti: Mane vakar prikankliãvo Kp. Kitakąrt aš jį kad prikankliuosiu, tai žinos! Šmn. kankliuoti; apkankliuoti; įkankliuoti; nukankliuoti; pakankliuoti; prikankliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
